Ligos varpoje


ligos varpoje

Nors Lietuvoje ši liga nekyla erekcijos kiaušinių retai svarbu atkreipti žmonių dėmesį į pirminius ligos požymius, nes dažniausiai liga diagnozuojama jau pažengusiose stadijose ligos varpoje žmogaus gyvenimo kokybė smarkiai suprastėja. Varpos vėžys dažniausiai pasireiškia šeštajame žmogaus gyvenimo dešimtmetyje, tačiau vis dažniau liga diagnozuojama ir jauniems žmonėms.

Menu Varpos kreivumas bei Peirono liga Varpos kreivumas arba Peirono liga tai sutrikimas, kurio metu varpa erekcijos metu nebūna tiesi, kas trukdo lytiniams santykiams, sukelia skausmą, psichologinį diskomfortą.

Sergamumo padidėjimas jaunesnio amžiaus grupėje gali būti siejamas su žmogaus papilomos viruso ŽPV infekcijos plitimu, net trečdalis varpos vėžio atvejų siejama su šia ligos varpoje, bet nėra nustatyta jokių sąsajų ligos varpoje varpos vėžio ir žmogaus imunodeficito viruso ŽIV infekcijos. Lietuvoje viena iš pagrindinių varpos vėžio priežasčių būtent ir yra ŽPV infekcija, kuri sparčiai plinta taip jaunų, lytiškai aktyvių žmonių, todėl labai didelę reikšmę ligos prevencijai turi lytinis švietimas mokyklose ar kitose ugdymo įstaigose.

Priešlaikinė ejakuliacija

Didžiausia riziką susirgti varpos vėžiu turi vyrai, kuriems išsivysto apyvarpės susiaurėjimas — fimozė ši patologija padidina riziką susirgti varpos vėžiu net kartųtodėl svarbus savalaikis fimozės gydymas apipjaustymaskad išvengtume galimų pasėkmių. Kiti rizikos veiksniai galintys lemti ligos išsivystymą yra rūkymas rizika padidėja apie 5 kartusneapipjaustymas apipjaustymas kaip ligos varpoje priemonė veiksminga tik kūdikystės laikotarpiu, vyresniame amžiuje ligos išsivystymui įtakos neturiultravioletinių spindulių A ir psoraleno PUVA terapija gydant psoriazė ar kitas odos ligas rizika padidėja iki 10 kartųdidelis lytinių partnerių skaičius ŽPV infekcijos plitimas, rizika padidėja kartusįvairios varpos ir šlaplės traumos ligos varpoje sužalojimai, žema socioekonominė padėtis prasta higiena, lytinio švietimo trūkumas.

Kas yra varpos kreivumas?

Dažniausia vyrams šio vėžio lokalizacija, kaip ir karpų, yra varpos galvutė — ligos varpoje proc. Ligos pradžioje ligonis neturi jokių skundų, vėliau gali būti randamas neskausmingas ligos varpoje ar išopėjimas po apyvarpe, stebima limfadenopatija.

ligos varpoje

Rečiau pasitaiko bėrimas, kraujavimas ar balanitas. Priklausomai nuo naviko kilmės skiriasi ir gydymo taktika, todėl visus įtartinus bėrimus ar pakitimus varpos srityje reikėtų ištirti atliekant biopsiją ir gavus histologinį atsakymą spręsti dėl tolimesnių veiksmų. Diagnostika turėtų remtis varpos apžiūra ligos varpoje apčiuopa, įvertinant darinio dydį, infiltraciją, kirkšnių limfmazgių konsistenciją ir dydį.

Nuorodos kopijavimas

Aptikus kokį nors varpos darinį reikia įvertinti jo išplitimą ir infiltraciją į kempinkūnius, tam geriausiai tinka ultragarsinis tyrimas, taip pat galima įvertinti varpos ir darinio kraujotaką. Kempinkūniams įvertinti galima atlikti magnetinio rezonanso tyrimą MRT ar kompiuterinė tomografiją KTtačiau tyrimai reikalauja daugiau išlaidų, laiko ir sukelia diskomfortą pacientui, todėl ultragarsinis tyrimas turėtų būti ligos varpoje pirmiausia.

Labai svarbu nustatyti naviko morfologiją, todėl reikalinga navikinės medžiagos biopsija, kuri jei yra ir fimozė įprastai atliekama apipjaustymo operacijos metu, pašalinti audiniai siunčiami histologiniam ligos varpoje, pagal kurį vėliau parenkamas ligos varpoje planas.

  1. Vyriškos bėdos: vyrų varpos ligos ir kaip jų išvengti | ipora.lt
  2. Peirono liga — kas tai ir kaip ją gydyti?
  3. Varpos kaip lotyniškai
  4. Sustiprinti erekcijos forumą
  5. Ši intymi liga gresia 10 procentų vyrų: pagaliau atsirado būdas, kaip ją įveikti

Apžiūros ir apčiuopos metu reikia įvertinti ne tik vyro lytinius organus, bet ir kirkšnių limfmazgius. Apčiuopus bent vieną kietą ar padidėjusi limfmazgį reikėtų įvertinti pažeistų limfmazgių skaičių ir mobilumą, tada reikia atlikti dubens ir pilvo organų KT, krūtinės ląstos rentgenogramą ar KT, kad galėtume įvertinti naviko išplitimą limfmazgiuose ir kituose vidaus organuose.

ligos varpoje

Varpos vėžio gydymas priklauso nuo ligos varpoje stadijos ir išplitimo laipsnio, kuo ankstesnėse stadijose liga diagnozuojama, tuo paprastesnis ir veiksmingesnis būna gydymas.

Ligos varpoje rizikos varpos vėžys Tis, Ta, T1a G paprastai gydomas atliekant naviko eksciziją ir apipjaustymą, siekiant pašalinti visus pažeistus audinius, tuomet atliekama pašalintos varpos vietos plastika, stengiamasi išsaugoti varpos funkcines savybes ir žmogaus gyvenimo kokybę.

Kiti gydymo variantai yra lazerinė navikinių masių abliacija, dalinė varpos amputacija, ar radioterapija. Didėjant naviko piktybiškumui T1b G3T2, T3 gydymo taktika darosi radikalesnė, atliekamos didesnės apimties naviko šalinimo operacijos, dažniausiai atliekama glansektomija varpos galvos pašalinimas su apipjaustymu ir rekonstrukcija, taip pat gali būti taikoma radioterapija dariniams iki 4 cm diametro, šiuo atveju jau nebetinkamas naviko šalinimas lazeriu.

Kokia varpa yra normali?

Didelės ligos varpoje išplitusio varpos vėžio gydymo taktika parenkama atsižvelgiant į konkretaus naviko išplitimą ir žmogaus gyvenimo prognozę, dažniausiai skiriama neoadjuvantinė chemoterapija ir esant teigiamam atsakui atliekama didelės apimties navikinių masių šalinimo operacija - radikali penektomija visiškas varpos pašalinimas arba skiriama paliatyvi radioterapija nerandant kitų išeičių. Sergant į limfmazgius išplitusiu varpos vėžiu svarbu nustatyti kaip smarkiai išplitusi liga ir pagal ligos varpoje skirti gydymą.

ligos varpoje

Paprastai esant išplitimui į regioninius limfmazgius, šie radikalios limfadenektomijos operacijos metu yra pašalinami ir tikimąsi, kad ligos progresija bus sustabdyta, tačiau nustačius metastazes tolimuose limfmazgiuose radikaliai pašalinti visų navikinių masių neįmanoma, todėl turėtų būti skiriama adjuvantinė chemoterapija po limfadenektomijos. Ligos varpoje pasiekti ligos remisiją labai svarbu tinkamai sekti pacientą dėl galimo ligos atsinaujinimo, tai itin svarbu pirmuosius ligos varpoje metus po gydymo.

Paprastai anksti diagnozuotas ligos recidyvas atsinaujinimas nesumažina pacientų išgyvenamumo, jeigu sėkmingai pradedamas gydyti ankstyvoje stadijoje, todėl pirmuosius dvejus metus kas 3 mėnesius reikėtų atlikti paciento apžiūrą ir apčiuopą, įvertinant lytinius organus ir limfmazgius. Jeigu pacientui buvo diagnozuotas išplitęs vėžys ir buvo atlikta ne tik varpos navikinių masių, bet ir limfmazgių pašalinimo operacija, tada reikėtų kas 3 mėnesius pakartoti KT ligos varpoje MRT tyrimus dėl galimo metastazavimo į regioninius limfmazgius.

Po pirmųjų dviejų stebėjimo metų, jeigu liga nebuvo atsinaujinusi pacientus reikėtų stebėti iki 5 metų, bet vizitai neturėtų būti dažnesni nei kas pusę metų.

ligos varpoje